Kuo skiriasi kūno terapija nuo kūno psichoterapijos?
Kūno terapija tampa vis populiaresnė ir Lietuvoje. Žmonių sąmoningumas auga, atsiranda poreikis ieškoti sau pagalbos ar geresnio savęs pažinimo būdų. Sąvoka kūno terapija vilioja, tačiau, kas tai dažniausiai ne visai aišku, ypač, kai po šiuo pavadinimu telpa ir masažai, ir kineziteapija, ir judesio terapija, kūno psichoterapija.. Iš tiesų yra daugybė darbo su kūnu, į kūną orientuotų technikų ir metodų, tačiau tikslai, kurių jais yra siekiama gali būti skirtingi. Pagal esminius tikslus galima išskirti tris darbo su kūnu grupes, kurios telpa po skėtiniu pavadinimu Kūno terapija.
Pirmajai darbo su kūnu metodų grupei galime priskirti metodus, kuriais yra siekiama pagerinti fizinę ir protinę savijautą, nebūtinai siekiant didinti vidinio patyrimo suvokimą. Tai metodai kilę iš tradicinio medicininio požiūrio, kai į kūną žvelgiama kaip į objektą ir jis tyrinėjamas labiau kaip kažkas išoriško ir atskiro nuo savęs. Tai tokie metodai kaip tradicinė kineziterapija, gydomasis masažas ir pan.
Kita darbo su kūnu grupė apima metodus, kai kūnas tyrinėjamas kaip subjektas, „patiriamas iš vidaus”, o ne stebimas iš išorės. Juose pripažįstama vidinio ir išorinio pasaulių harmonijos būtinybė ir yra siekiama ją skatinti ugdant kūno suvokimą. Šiuose metoduose siekiama savirealizacijos per kūno sąmoningumo didinimą, tačiau nesiekiama atskleisti psichikos turinio ar užmegzti dialogo tarp sąmonės ir pasąmonės. Siekiama sustiprinti įkūnytos savasties pojūtį, kūną „patirti iš vidaus“, taip ugdyti sąmoningumą ir kūno, proto bei dvasios harmoniją. Tai darbo su kūnu (somatinio darbo) sritis apimanti daugybę kūno judesio terapijos ir edukacijos metodų, pvz., Tai-či, Moshe Feldenkrais, Alexander technikos, Body-mind centering, joga; o taip pat praktikas, kurių metu klientas yra mažiau aktyvus ir įsitraukęs, tačiau vis tiek gali ugdyti kūno suvokimą, kuomet terapeutas švelniai ir tinkamai naudoja prisilietimus ir/ar manipuliacijas judesiu, pvz., kraniosakralinė terapija, osteopatija, terapinis masažas (jei šios technikos yra praktikuojamos turint intenciją didinti kliento kūno suvokimą), integruota kūno ir judesio terapija. Apibendrinant galima sakyti, kad metodai apimantys kūno judesio terapijas, prisilietimo terapijas, kurių tikslas yra didinti vidinį kūno sąmoningumą ir kūno-proto integraciją vadinami kūno (somatine) terapija. Jų esmė yra padėti išvystyti savo kūno suvokimą ir taip didinti judesių, laikysenos paternų efektyvumą ir sveiką savasties patyrimą per kūno-proto integraciją. Kūno terapijos metu, kitaip nei kūno psichoterapijoje, dėmesys į emocinę išraišką sutelkiamas ne visada, o psichologiniai klausimai gali būti nesprendžiami. Tačiau somatinis darbas gali paliesti gilius emocinius ir psichologinius procesus, net jei sąmoningas psichoemocinių klausimų integravimas nėra terapijos tikslas, o pokyčiai gali vykti įvairiais lygmenimis nors jie ir nebūtinai tampa įsisąmoninti (1).
Trečiajai grupei galima priskirti metodus, kurie apjungia kūną ir psichiką, fiziologiją ir psichologiją ir tai yra Kūno psichoterapijos kryptys. Kūno psichoterapijoje yra svarbus terapinis santykis, perkėlimo dinamika – tai yra esminis skirtumas nuo kūno terapijos. Kūno psichoterapijoje tyrinėjama kūniška psichoemocinių kompleksų išraiška, siekiama palaikyti kliento psichologinę raidą ir palengvinti jo gebėjimą prasmingai ir naudingai bendrauti su savimi ir kitais (1). Kūno psichoterapijoje psichologinės žmogaus raidos apraiškos nėra laikomos atskirtomis nuo kūno ar proto. Remiamasi samprata, kad fiziniai simptomai turi psichologinę reikšmę, emocijos kyla kūne, psichiniai procesai sukelia kūno reakcijas. Kūno pojūčių, judesių tyrinėjimai iškelia prisiminimus, net ir preverbalinę patirtį, kurios žodžiai ar sąvokos negali pasiekti. Vien tik mintys ir kalba nesudaro tikrovės (2). Esminė kūno psichoterapijos prielaida yra praktinis požiūris, kad kūnas atspindi protą, o protas - kūną.
Taigi, po skėtiniu kūno terapijos terminu telpa trys grupės į kūną orientuotų terapinių metodų:
Šaltiniai:
Kūno terapija tampa vis populiaresnė ir Lietuvoje. Žmonių sąmoningumas auga, atsiranda poreikis ieškoti sau pagalbos ar geresnio savęs pažinimo būdų. Sąvoka kūno terapija vilioja, tačiau, kas tai dažniausiai ne visai aišku, ypač, kai po šiuo pavadinimu telpa ir masažai, ir kineziteapija, ir judesio terapija, kūno psichoterapija.. Iš tiesų yra daugybė darbo su kūnu, į kūną orientuotų technikų ir metodų, tačiau tikslai, kurių jais yra siekiama gali būti skirtingi. Pagal esminius tikslus galima išskirti tris darbo su kūnu grupes, kurios telpa po skėtiniu pavadinimu Kūno terapija.
Pirmajai darbo su kūnu metodų grupei galime priskirti metodus, kuriais yra siekiama pagerinti fizinę ir protinę savijautą, nebūtinai siekiant didinti vidinio patyrimo suvokimą. Tai metodai kilę iš tradicinio medicininio požiūrio, kai į kūną žvelgiama kaip į objektą ir jis tyrinėjamas labiau kaip kažkas išoriško ir atskiro nuo savęs. Tai tokie metodai kaip tradicinė kineziterapija, gydomasis masažas ir pan.
Kita darbo su kūnu grupė apima metodus, kai kūnas tyrinėjamas kaip subjektas, „patiriamas iš vidaus”, o ne stebimas iš išorės. Juose pripažįstama vidinio ir išorinio pasaulių harmonijos būtinybė ir yra siekiama ją skatinti ugdant kūno suvokimą. Šiuose metoduose siekiama savirealizacijos per kūno sąmoningumo didinimą, tačiau nesiekiama atskleisti psichikos turinio ar užmegzti dialogo tarp sąmonės ir pasąmonės. Siekiama sustiprinti įkūnytos savasties pojūtį, kūną „patirti iš vidaus“, taip ugdyti sąmoningumą ir kūno, proto bei dvasios harmoniją. Tai darbo su kūnu (somatinio darbo) sritis apimanti daugybę kūno judesio terapijos ir edukacijos metodų, pvz., Tai-či, Moshe Feldenkrais, Alexander technikos, Body-mind centering, joga; o taip pat praktikas, kurių metu klientas yra mažiau aktyvus ir įsitraukęs, tačiau vis tiek gali ugdyti kūno suvokimą, kuomet terapeutas švelniai ir tinkamai naudoja prisilietimus ir/ar manipuliacijas judesiu, pvz., kraniosakralinė terapija, osteopatija, terapinis masažas (jei šios technikos yra praktikuojamos turint intenciją didinti kliento kūno suvokimą), integruota kūno ir judesio terapija. Apibendrinant galima sakyti, kad metodai apimantys kūno judesio terapijas, prisilietimo terapijas, kurių tikslas yra didinti vidinį kūno sąmoningumą ir kūno-proto integraciją vadinami kūno (somatine) terapija. Jų esmė yra padėti išvystyti savo kūno suvokimą ir taip didinti judesių, laikysenos paternų efektyvumą ir sveiką savasties patyrimą per kūno-proto integraciją. Kūno terapijos metu, kitaip nei kūno psichoterapijoje, dėmesys į emocinę išraišką sutelkiamas ne visada, o psichologiniai klausimai gali būti nesprendžiami. Tačiau somatinis darbas gali paliesti gilius emocinius ir psichologinius procesus, net jei sąmoningas psichoemocinių klausimų integravimas nėra terapijos tikslas, o pokyčiai gali vykti įvairiais lygmenimis nors jie ir nebūtinai tampa įsisąmoninti (1).
Trečiajai grupei galima priskirti metodus, kurie apjungia kūną ir psichiką, fiziologiją ir psichologiją ir tai yra Kūno psichoterapijos kryptys. Kūno psichoterapijoje yra svarbus terapinis santykis, perkėlimo dinamika – tai yra esminis skirtumas nuo kūno terapijos. Kūno psichoterapijoje tyrinėjama kūniška psichoemocinių kompleksų išraiška, siekiama palaikyti kliento psichologinę raidą ir palengvinti jo gebėjimą prasmingai ir naudingai bendrauti su savimi ir kitais (1). Kūno psichoterapijoje psichologinės žmogaus raidos apraiškos nėra laikomos atskirtomis nuo kūno ar proto. Remiamasi samprata, kad fiziniai simptomai turi psichologinę reikšmę, emocijos kyla kūne, psichiniai procesai sukelia kūno reakcijas. Kūno pojūčių, judesių tyrinėjimai iškelia prisiminimus, net ir preverbalinę patirtį, kurios žodžiai ar sąvokos negali pasiekti. Vien tik mintys ir kalba nesudaro tikrovės (2). Esminė kūno psichoterapijos prielaida yra praktinis požiūris, kad kūnas atspindi protą, o protas - kūną.
Taigi, po skėtiniu kūno terapijos terminu telpa trys grupės į kūną orientuotų terapinių metodų:
- Darbo su kūnu metodai, kuriuose į žmogų yra žiūrima iš išorės ir terapija/gydymas yra taikomas išliekant medicininio modelio ribose siekiant pagerinti fizinę sveikatą.
- Kūno terapija - metodai apimantys kūno judesio terapijas, prisilietimo terapijas, kurių tikslas yra didinti kūno suvokimą ir kūno-proto integraciją.
- Kūno psichoterapija, įvairios į kūną orientuotos psichoterapijos kryptys, kurių objektas yra nei atskirai protas, nei atskirai kūnas, ir net ne abu kartu susieti paralelėje, o kūnas-protas kaip vienis. Jų siekis yra emocinė, psichinė ir fizinė žmogaus gerovė.
Šaltiniai:
- Hartley, L. (2004) Somatic psychology. Body mind and meaning. London and Philadelphia: Whurr Publishers.
- Eiden, B. (2009) The roots and the development of the Chiron approach. In Hartley, L. (ed) Contemporary Body Psychotherapy: The Chiron Approach. London and New York: Routlege.